Kovo 11-osios išvakarėse – nauja knyga apie Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo narius

„Sako, žiūrėk, ką radau antikvariate. Kaip manai, jeigu mes greta sudėtume abu Seimus, kaip tai atrodytų?“, – ketvirtadienį pristatydama knygą „Lietuvos Steigiamojo ir Atkuriamojo seimo nariai. Glaustos biografijos“, kurios idėjos autorius Nepriklausomybės akto signataras Bronislovas Lubys (1938–2011), sakė Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, į kurią su knygos idėja pirmiausia ir kreipėsi B. Lubys.

Kaip rašoma knygos įžangoje, aukcione įsigijęs 1924 m. Seimo kanceliarijos išleistą leidinį „Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais“, B. Lubys „įžvelgė natūralią ir prasmingą 1920 m. Steigiamojo Seimo ir 1990 m. Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo paralelę.“ Todėl ir gimė naujo leidinio idėja.

„Aš pritariau jo idėjai, aptarėme, kas gali parašyti įžangą, kuri sujungtų abi knygos dalis“, – prisiminė ji.

B. Valionytė pasakojo, kad buvo svarstoma, ar pristatyti visą 1990 m. AT, tačiau buvo nuspręsta, kad joje bus pasakojama tik apie Kovo 11-osios Aktą pasirašiusius signatarus.

Vienas knygos autorių A. Lukšas sakė, kad rašyti apie Kovo 11-osios signatarus tik iš pradžių atrodė lengva.

„Tai nėra glaustos biografijos. Iš biografijų liko tik gimimo data, vieta ir profesija, o visa kita – impresija: kaip aš asmeniškai įsivaizduoju kiekvieną žmogų, aprašytą šioje knygoje“, – sakė jis. O knygos sudarytojas K. Driskius pasakojo apie nelengvas daugiau kaip 20 metų senumo Nepriklausomybės akto signatarų fotografijų paieškas.

„Pasisekė. Ir šioje knygoje jūs matysite keletą dešimčių fotografijų, kurios anksčiau nebuvo skelbtos“, – sakė K. Driskius, jau svarstantis, kad apie kiekvieną signatarą galėtų būti parašyta po knygą.

Tuo metu  signataras Č. Juršėnas – vienas naujosios knygos herojų, teigė, kad įdomiausia joje tai, jog pasakojama ir apie Steigiamąjį, ir apie Atkuriamąjį Seimą, todėl skaitytojas „galės susidaryti įspūdį, kokia buvo mūsų parlamentarizmo pradžia, ir kokie žmonės tai darė“.

Č. Juršėnas taip pat apgailestavo, kad 1924 m. leidinyje trūksta keliolikos žymių Lietuvos Respublikos veikėjų, nepažymėta, kiek laiko jie dirbo Seime, ką jie čia nuveikė.

„Aš noriu pasiūlyti autoriams ir leidėjams rengti antrą laidą, kurioje pirmoji dalis būtų ta pati, bet greta atsirastų papildymas. Sudėti trūkstamus dalykus ir parašyti, kas vėliau ištiko Steigiamojo Seimo narius – tuos vyrus ir moteris, kurie pradėjo kurti valstybę“, – sakė Č. Juršėnas.

Kalbėdamas apie naująją knygą signataras prof. Bronislovas Genzelis pabrėžė, kad B. Lubys visuomet buvo kultūros mecenatas, o B. Valionytė teigė tikinti, kad leidinys paskatins kitus verslininkus imtis gerų darbų.

Planuojama, kad Kovo 11-osios išvakarėse pristatyta knyga pasieks visas Lietuvos mokyklas, visas lietuvių bendruomenes.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s