Mįslė įminta. Paslaptys išlieka

 

Aras Lukšas

Vasario 16-osios Akto originalo atradimas nebejotinai tapo svarbiausiu besibaigiančios savaitės įvykiu. Ką ten savaitės – nei šiemet, nei šį dešimtmetį, nei, ko gera, šiame amžiuje būta nedaug džiugesnių ir svarbesnių žinių. Atradimas iš karto tapo sensacija, o džiaugsmas dėl jo prilygo visuomenės reakcijai į tokius svarbius XXI amžiaus įvykius kaip Lietuvos įstojimas į ES ir NATO. Ne tik prilygo, bet ir pranoko: mat minėti įvykiai buvo laukiami ir tiesiog užbaigė ilgą mūsų valstybės kelią atgal į civilizuotą Europą ir vakarietišką kolektyvinio saugumo sistemą. Tuo tarpu kovo 29-osios atradimas tapo nelaukta ir netikėta sensacija, o šio atradimo autorius profesorius Liudas Mažylis ne tik akimirksniu tapo nacionaliniu didvyriu, bet greičiausiai užsitikrino sau deramą vietą visoje mūsų amžiaus Lietuvos istorijoje.

Žinoma, koks nors racionalus prašalaitis galėtų pasakyti: ko čia taip džiūgauti, juk atradimas iš esmės nieko nepakeitė. Vasario 16-osios Aktas, padėjęs pamatus ne tik prieškario, bet ir šiandieninei nepriklausomai Lietuvai, tapo neginčijamu faktu nuo pat jo paskelbimo momento 1918-aisiais. Jo egzistavimo ir jo pasekmių atvirai ir tiesiai nedrįsta ginčyti net labiausiai mūsų valstybės nemylintys Rusijos istorikai, diplomatai ar politikai. Be to, ne viena karta jau priprato matyti šio istorinio dokumento faksimilę – mašinraščio lapą su Lietuvos Tarybos narių parašais. Tad ranka rašyto dokumento atradimas Berlyno archyve į Lietuvos istoriją neįneša nieko naujo.

Taip galėtų pasakyti koks nors su Lietuva širdimi nesusaistytas pašalinis stebėtojas. Ir dėl tokių žodžių nebūtų nei keista, nei pikta. Kas kita, kai tokiais racionaliais prašalaičiais mėgina tapti ne kas kitas, o mūsiškiai istorikai, daugybę metų patys kalbėję apie Vasario 16-osios Akto likimą kaip apie didžiausią XX amžiaus istorijos mįslę. Kalbėjo tol, kol ši mįslė buvo įminta taip netikėtai ir taip paprastai – tiesiog per porą dienų. Iš tiesų keistoka, kad būtent istorikų balsai bent jau pirmosiomis sensacijos paskelbimo valandomis šaižiu disonansu įsirėžė į darnaus daugumos lietuvių džiaugsmo odę.

Istorikų gildija L. Mažylio atradimą reagavo, švelniai tariant, be ypatingo entuziazmo. Reakcijų būta įvairių – nuo atmetimo (vargu, ar tai tikras dokumentas), abejonių atradėjo kompetencija (kas čia per išsišokėlis, ką jis išmano apie darbą su archyvais, apsiritai nebūdamas istorikas) iki abejonių paties atradimo reikšme (kam ieškoti to, kas jau seniai žinoma, mes, profesionalai, ieškome naujų, neatrastų dalykų). Tiesa, po keliolikos valandų atslūgus pirmajam šokui, net ir istorikų balsuose pasigirdo atsargaus džiaugsmo gaidelės.

Suprasti istorikų reakciją nesunku: visus 27 atkurtosios Nepriklausomybės metus buvo prikurta daugybė fantastiškiausių Vasario 16-osios akto likimo versijų, tačiau rimčiau jo niekuomet neieškota. Taigi, chemiko išsilavinimą turinčio politologo atradimas buvo priimtas kaip akibrokštas ar iššūkis. Kita vertus, tarp profesionalių istorikų ir šiaip istorijos entuziastų visada būta tam tikro nesusišnekėjimo – tiek dėl įvykių vertinimo, tiek dėl terminų. „Kuo daugiau patikrintų neginčijamų faktų viename kvadratiniame teksto centimetre, ir kuo mažiau emocijų – štai kas lemia istorikų darbų vertę“, – šių eilučių autoriui yra sakęs vienas istorikas.

Tačiau ar L. Mažylio atradimas nuėmė nuo galvos karūną bent vienam istorijos profesionalui? Priešingai – atsiradus Vasario 16-osios Akto rankraščiui, būtent istorikai turės progos pamėginti atskleisti daugybę su šiuo atradimu susijusių paslapčių, kurios neįgudusiam tyrinėtojui tiesiog neįkandamos.

Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kada ir kokiais keliais šis dokumentas pateko į Berlyną. Galbūt tai tas pats rankraščio egzempliorius, kurį 1918 metų vasario 17-ąją Kaune reziduojantiems vokiečių okupacinės administracijos atstovams įteikė signataras Kazimieras Šaulys? Tokią prielaidą diktuotų 1947-aisiais paskelbti prisiminimai, kuriuose signataras pasakoja aštuonias valandas pralaukęs Oberosto priimamajame, ir galiausiai išgirdęs jo vadovo atsakymą: „Rašto turinys yra mums nepriimtinas ir aš atsisakau jį siųsti toliau.“ Tačiau apie tai, kad vokietis dokumentą būtų grąžinęs, K. Šaulys neužsimena. Tai gal vėliau, pasikeitus aplinkybėms, dokumentas vis dėlto buvo išsiųstas? Kitaip ką gali reikšti faktas, jog atrastasis lapas kažkada buvo sulakstytas keturlinkai – būtent taip, kad tilptų į pašto voką?

Sprendžiant iš aplanko, kuriame buvo rastas istorinis Lietuvos dokumentas, jis negalėjo ten patekti anksčiau kaip 1918-ųjų kovą. Bet gal tai visai kitas Akto egzempliorius? Juk tas pats K. Šaulys prisimena, jog jau vasario 18-ąją dokumentas paskelbtas keliuose Berlyno dienraščiuose, o dar po poros dienų Katalikų centro partijos pirmininkas perskaitė jį Reichstago posėdyje. „Mat Deklaracijos akto originalas, aplenkdamas Lietuvos valdžios šefo įstaigą, jau buvo nuėjęs į Berlyną ir pateiktas Reichstagui, kurio dauguma pritarė Lietuvos Tarybos politikai ir ją rėmė“, – prisimena signataras, užmindamas būsimiems dokumento tyrinėtojams dar vieną mįslę.

Istorikai dabar turės galimybę atsakyti ir į kitus klausimus – tarkime, kieno ranka surašytas atrastasis dokumentas, o kieno – jo vokiškoji versija. Pagaliau, lieka neatskleistos ir kitos vasario 16-osios paslaptys: kiek iš tiesų buvo Nepriklausomybės Akto egzempliorių – trys, keturi, ar visi šeši, kaip sakoma šią savaitę svarstytose kai kurių istorikų versijose? Kur dingo mums iš faksimilės pažįstamas mašinėle surašytas dokumento egzempliorius, kurio egzistavimu neleidžia abejoti net kelių signatarų prisiminimai? Ir kas žino, kiek dar naujų klausimų kils tyrinėjant rankraštį ir kiek į juos bus surasta atsakymų.

Taigi, mokslo vyrų ir moterų protams dar bus daug darbo. Rytoj. O šiandien dar duokime valią širdims. Duokime valią džiaugsmui, kad mūsų valstybė pagaliau turi tikrą gimimo metriką, kurią savo rankomis lietė tie dvidešimt narsių vyrų, pasiryžusių padaryti tai, kas tuometinėmis sąlygomis atrodė neįmanoma – paskelbti, jog esame ir būsime laisvi.

Lietuvos žinios, 2017-04-01

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s