Dar šis tas apie Petro Gražulio „pogrindinę“ veiklą

MAIN_000x000

Alinos Ožič () nuotrauka

Vakar LRT laidos „Savaitė“ komanda pasidomėjo į Seimo Žmogaus teisių komitetą brukto, tačiau ten visai nepageidaujamo Petro Gražulio disidentine veikla Lietuvos Helsinkio grupėje, kuria šis skandalais pagarsėjęs veikėjas taip giriasi. Paaiškėjo, kad tokio disidento veiklos Helsinkio grupėje neprisimena nė vienas iš aktyviai sovietmečiu veikusių Lietuvos Helsinkio grupės narių: nei Tomas Venclova, nei Jonas Volungevičius, nei ryšius su šia grupe palaikęs Audronius Ažubalis. „Man gėda, jis kompromituoja disidentus. Jis tiesiog teršia disidento vardą, – „Savaitei“ sakė J. Volungevičius.

P. Gražulis niekuomet nepraleidžia progos pasakyti, kad už sovietmečio pogrindinę veiklą jis buvo kalinamas Sibiro lageriuose. Iš tiesų, lagerio jam teko paragauti. 1988-aisiais jis P. Gražulis nuteistas už tai, kad atsisakė vykti į papildomus karinius mokymus. „Savaitė“ užsimena, kad taip jis galimai norėjo išvengti siuntimo likviduoti Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmių. Tai buvo visai realu, nes tais metas į Černobylį buvo siunčiami tūkstančiai kariuomenės rezervininkų. Atsisakiusiam vykti į mokymus P. Gražiui teismas skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo ir išsiuntė į lagerį Komijoje. Vis dėlto šios bausmės negalima lyginti su tuo, ką sovietmečiu teko iškęsti tikriems disidentams bei kovotojams už žmogaus teises, tarp jų ir Helsinkio grupės nariams, kurių daliai teko nepalyginamai daugiau metų lagerių bei tremčių.

Taip, P. Gražulis formaliai buvo priimtas į Helsinkio grupę. Tą liudija dokumentas, datuotas 1989 metų sausio 18 diena. Tai rodo, kad šis veikėjas prie grupės prisijungė jau Sąjūdžio laikais, kuomet pastovėti prie tikrų disidentų veržėsi jau ne dešimtys, o šimtai ligi tol krūmuose tūnojusių „kovotojų“.

Tuo tarpu P. Gražulis vakar „Savaitėje“ ir toliau gyrėsi aktyviai dalyvavęs politiniuose procesuose ir 1987-ųjų lapkritį pats organizavęs minėjimą prie Maironio paminklo Kaune, į kurį susirinko 6 tūkstančiai žmonių. Tačiau prie šio mintingo organizavimo prisidėjęs kunigas Julius Sasnauskas „Savaitei“ sakė nepastebėjęs P. Gražulio nei tarp renginio organizatorių, nei kitoje pogrindžio veikloje.

O ką apie „disidento“ veiklą liudija Helsinkio grupės dokumentai? Ogi beveik nieko. Pirmąjį jo veiklos pėdsaką užtiksime Lietuvos Laisvės Lygos, (beje, tuomet jau išėjusios iš pogrindžio) 1989 metų vasario 13 d. biuletenyje. Čia skelbiamas P. Gražulio pareiškimas, kritikuojantis tų metų vasario 6-ąją LLL organizuotame mitinge kalbėjusį Algį Klimaitį. P. Gražulio parašą dar rasime po 1990 metų vasario 19 dienos Helsinkio grupės pranešimu apie milicijos sulaikytus ir sumuštus moksleivius, priklausiusius tautinio jaunimo sąjungai „Jaunoji Lietuva“. Štai ir visa „žymaus žmogaus teisių gynėjo“ veikla.

„Savaitės“ mėginimai pasakyti tiesą apie P. Gražulio spekuliacijas nebūta „disidento“ praeitmi į žmogaus teisių komitetą per jėgą besiveržiančiam parlamentarui, žinoma, labai nepatiko. „Kas už jūsų stovi, man pasakykit? Kas jus atsiuntė? Kokios jėgos – finansinės, politinės?“ – kvotė žurnalistus ne kartą apsimelavęs veikėjas, šventai įsitikinęs savo neprilygstamu indėliu į kovų už laisvę istoriją.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s