Istorikai: Lietuvą sukūrė ne Vasario 16-oji, o karas

20180926_180521

 

Pamatus moderniai Lietuvos valstybei paklojo ne Vasario 16-ąją Lietuvos Tarybos narių pasirašytas Nepriklausomybės Aktas, o I pasaulinis karas ir jo pasekmės. Taip, vakar Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiose Tomo Balkelio knygos „War, Revolution and Nation-Making in Lithuania, 1914–1923“ (Karas, revoliucija ir tautokūra Lietuvoje 1914–1923 metais) kalbėjo istorikas Vytautas Plečkaitis.

„Jei ne revoliucijos ir ne suirutės, jei ne imperinių jėgų pralaimėjimas, kažin ar būtų atsiradusi Lietuvos valstybė“, – mano istorikas. Pasak jo, karas ir jo pasekmės mūsų kraštui daug nelaimių, bet likusiems Lietuvoje tautinio judėjimo aktyvistams sudarė sąlygas kurti valstybingumą. „Jis atėjo ne su tuo, ką paskelbė Lietuvos Taryba, bet su tais pabėgėliais, kurie, pasibaigus karui grįžo iš Rusijos“,  – sakė V. Plečkaitis.

Panašią nuomonę išsakė ir knygos pristatymo moderatorius Alvydas Nikžentaitis. Pasak jo, Vasario 16-osios Akto reikšmė šiandien gerokai pervertinama. „Taip buvo piko taškas tautinio išsivadavimo judėjime. Atsirado žmonės, kurie to norėjo, bet turbūt nė vienas negalvojo, kad Lietuva greitai bus sukurta. Nes aplinkybės buvo baisios. Skurdas, badas, plėšikų siautėjimai, svetima kariuomenė. Tarybos nariai nebuvo tiek naivūs, kad manytų, jog galima lengvai suvaldyti tą situaciją“ , – kalbėjo istorikas. Lygindamas tuos laikus su naujausia mūsų istorija, A. Nikžentaitis pastebėjo, kad po 1990 metų kovo 11-osios visa šalies administracija buvo Aukščiausiosios Tarybos – atkuriamojo Seimo rankose, tuo tarpu 1918-aisiais Lietuvos Tarybos rankose nebuvo nieko. Nors vokiečiai ir leido Tarybos nariams nešiotis pistoletus, jie, kaip ir visi, privalėjo laikytis komendanto valandos ir nesirodyti gatvėse naktimis.

Knygos sutiktuvėse dalyvavęs istorikas Vytautas Petronis taip pat pripažino, kad 1918-aisiais Lietuvos Taryba Jokios valdžios neturėjo ir galėjo veikti tik tiek, kiek jai t geranoriškai leido vokiečiai. Pasak jo, šie jau nuo 1915-ųjų siekė bet kokia kaina užbaigti karą su Rusija, todėl rėmė visokius Rusijos imperiją silpninančius judėjimus, užgimstančius imperijos pakraščiuose: tiek tautinius, tiek pacifistinius, tiek socialistinius. Lietuvoje savo partneriai vokiečiai pasirinko lietuvišką vasario 16-osios aktas nebuvo jiems naudingas. V. Petronis pridūrė, kad nuvertinti paties akto reikšmės nederėtų: „Tai buvo simbolinis aktas, toks pat, kaip ir lietuviškos vėliavos iškėlimas Gedimino pilies bokšte, tačiau jis turėjo didelės reikšmės visuomenės konsolidavimui“.

Pastarajai  minčiai pritarė ir knygos autorius Balkelis. Pasak jo, Vasario 16-osios Akto pasirašymas buvo lemiamas įvykis, rodantis kad Lietuvos valstybė jau egzistuoja. Jis priminė, jog žinia apie Nepriklausomybės paskelbimą pateko į Vakarų spaudą ir ten Lietuvos klausimas iškilo visu aštrumu. Tačiau, istoriko nuomone, dar svarbiau, kad, remdamasi Aktu, Lietuvos Taryba kreipėsi į krašto gyventojus, ragindama imti valdžią į savo rankas: kurti parapijų komitetus, vietos miliciją. Kaip tik po to lietuviška valdžia (o ir valstybė) ėmė kurtis ne tik sostinėje, bet ir visuose miestuose ir miesteliuose.

Istoriko T. Balkelio knygoje atskleidžiama, kaip karas kūrė Lietuvos visuomenę ir nepriklausomą valstybę nuo pirmųjų Pirmojo pasaulinio karo dienų iki 1923 m., kai liovėsi smurtas ir agresija Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Knygos anotacijoje rašoma, kad šiuolaikinės Lietuvos kūrimosi istorija čia perteikiama remiantis ne tiek politinio elito, kiek įvairių visuomenės grupių – ūkininkų, karo šauktinių, savanorių, šaulių, karo belaisvių ir pabėgėlių patirtimis ir išgyvenimais. Pasakojama apie tai, kaip karas pakeitė jų gyvenimą ir kaip jie pakeitė po karo susiformavusią visuomenę. Knygoje nušviečiami mažiau žinomi, prieštaringi ir skausmingi ano meto Lietuvos istorijos epizodai: carinės karo evakuacijos, vokiečių okupacijos, revoliucijos, bolševikų invazijos, teroro, nepriklausomybės kovų ir gyventojų mobilizacijos padariniai. Autoriaus nuomone, karas buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, kūrusių moderniąją lietuvių tapatybę ir nepriklausomą valstybingumą, tačiau jo pasekmės buvo ilgalaikės.

Dr. Tomas Balkelis – Lietuvos istorijos institute dirbantis istorikas, 2004 m. doktorantūros studijas baigęs Toronto (Kanada) universitete. Po jų keliolika metų dirbo Mančesterio, Notingamo, Dublino ir Vilniaus universitetuose. 2015–2016 m. buvo vizituojantis mokslininkas Stanfordo universitete (JAV). Jo pirmoji knyga „The Making of Modern Lithuania“ (Moderniosios Lietuvos kūrimas) (Routledge, 2009) skirta ankstyvajai lietuvių tautinio judėjimo istorijai. Jo knygos ir straipsniai išleisti Lietuvos ir užsienio leidyklose ir mokslo žurnaluose. Istoriko tyrimų akiratyje – nacionalizmo, istorinių mitų, priverstinių migracijų, karo ir paramilitarizmo temos.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s