Rugsėjo 28 d. Pasirašyti Molotovo-Ribbentropo pakto slaptieji protokolai

1939-ųjų rugsėjo 28 dieną Vokietijos ir SSRS pasirašytas vadinamojo Molotovo-Ribbentropo pakto papildomas slaptasis protokolas, galutinai nulėmęs Lietuvos likimą. Tačiau suokalbio preliudija prasidėjo gerokai anksčiau, kai valdžioje dar nebuvo nei Josifo Stalino, nei Adolfo Hitlerio.

Išsamiau apie suokalbio preliudiją – luksas.blog archyvo rašinyje

Molotovo-Ribbentropo paktas: sąmokslo preliudija

Strateginių Maskvos ir Berlyno tikslų  – pasidalinti Europos Rytus įtakos sferomis, nepakeitė nei Vokietijoje plintantis nacionalsocializmas, nei A. Hitlerio atėjimas į valdžią. Šis faktas iš pradžių nesukėlė didelio J. Stalino entuziazmo – į vokiečių fiurerį Kremliaus šeimininkas iš pradžių žiūrėjo kaip į iš­si­šo­kė­lį, ku­rio re­ži­mas il­gai neišsilaikys. Ta­čiau vos po me­tų sovietų lyderis ėmė su­pras­ti, jog A. Hit­le­ris Vo­kie­ti­jo­je įsit­vir­ti­no il­gam. Maža to, sovietų tironas aiškiai simpatizavo veikėjui, sugebėjusiam ap­ža­vė­ti mi­li­jo­nus sa­vo tau­tie­čių, pa­si­ry­žu­sių ne tik mir­ti už sa­vo va­dą, bet ir už­merk­ti akis į vis stip­rė­jan­tį te­ro­rą.

Belieka pastebėti, kad tylūs pokalbiai Rapale kanonadų gausmu virto tik todėl, kad netoliaregiai ir egoistiški Europos politikai nuolaidžiavo kontinente įsigalintiems dviem kruviniems ir agresyviems režimams. Ir tik tuomet, kai dvi tironijos sustiprėjo tiek, jog nutarė pačios lemti kontinento likimą. Ar šiandien Europa jau kitokia? Jei taip, tai kodėl Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos kuluaruose kalbėdamasis su Amerikos žurnalistais apie Europoje kylančius kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų judėjimus bei  galimus jų ryšius su Kremliumi įspėjo: „„Molotovas jau egzistuoja ir jis laukia savo Ribbentropo“.

Apie 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą Molotovo-Ribbentropo aktą – luksas.blog archyvo rašinys

Dviejų tironų spąstuose

J. Sta­li­nas, mė­gin­da­mas iš­veng­ti ka­ro su Vo­kie­ti­ja ar­ba bent ati­to­lin­ti jo pra­džią, vi­sais įma­no­mais bū­dais sten­gė­si įtik­ti A.Hit­le­riui. To­kio pa­tai­ka­vi­mo re­zul­ta­tu ta­po 1941-ųjų sau­sį pa­si­ra­šy­ta pre­ce­den­to ne­tu­rin­ti SSRS ir Vo­kie­ti­jos pre­ky­bos su­tar­tis. Ja so­vie­tai įsi­pa­rei­go­jo pa­tiek­ti Rei­chui pus­tre­čio mi­li­jo­no to­nų grū­dų, mi­li­jo­ną to­nų naf­tos, mil­ži­niš­kus kie­kius kau­čiu­ko, me­ta­lo rū­dos ir ge­le­žies lau­žo. Taip bu­vo mai­ti­na­ma A.Hit­le­rio ka­ro ma­ši­na, ku­ri ne tik triuš­ki­no Va­ka­rų Eu­ro­pos de­mo­kra­ti­jas, bet ne­tru­kus užg­riu­vo ir pa­čią So­vie­tų Są­jun­gą.

Pats Krem­liaus ti­ro­nas, re­gis, pra­lai­mė­ji­mą pri­pa­ži­no. Ne­at­si­tik­ti­nai jam gy­vam esant ge­gu­žės 9-oji So­vie­tų Są­jun­go­je ne­bu­vo šven­čia­ma kaip Per­ga­lės die­na. J.Sta­li­nas ne­si­jau­tė lai­mė­jęs to­dėl, kad jam taip ir ne­pa­vy­ko pa­siek­ti sa­vo svar­biau­sio tiks­lo – su­kur­ti ko­mu­nis­ti­nę Eu­ro­pą. O 1939-ai­siais pa­si­ra­šy­tas Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­ktas kaip tik ir bu­vo pir­mas Mask­vos žings­nis to­kio tiks­lo link.