1939-ųjų rugsėjo 28 dieną Vokietijos ir SSRS pasirašytas vadinamojo Molotovo-Ribbentropo pakto papildomas slaptasis protokolas, galutinai nulėmęs Lietuvos likimą. Tačiau suokalbio preliudija prasidėjo gerokai anksčiau, kai valdžioje dar nebuvo nei Josifo Stalino, nei Adolfo Hitlerio.
Išsamiau apie suokalbio preliudiją – luksas.blog archyvo rašinyje
Molotovo-Ribbentropo paktas: sąmokslo preliudija
Strateginių Maskvos ir Berlyno tikslų – pasidalinti Europos Rytus įtakos sferomis, nepakeitė nei Vokietijoje plintantis nacionalsocializmas, nei A. Hitlerio atėjimas į valdžią. Šis faktas iš pradžių nesukėlė didelio J. Stalino entuziazmo – į vokiečių fiurerį Kremliaus šeimininkas iš pradžių žiūrėjo kaip į išsišokėlį, kurio režimas ilgai neišsilaikys. Tačiau vos po metų sovietų lyderis ėmė suprasti, jog A. Hitleris Vokietijoje įsitvirtino ilgam. Maža to, sovietų tironas aiškiai simpatizavo veikėjui, sugebėjusiam apžavėti milijonus savo tautiečių, pasiryžusių ne tik mirti už savo vadą, bet ir užmerkti akis į vis stiprėjantį terorą.
Belieka pastebėti, kad tylūs pokalbiai Rapale kanonadų gausmu virto tik todėl, kad netoliaregiai ir egoistiški Europos politikai nuolaidžiavo kontinente įsigalintiems dviem kruviniems ir agresyviems režimams. Ir tik tuomet, kai dvi tironijos sustiprėjo tiek, jog nutarė pačios lemti kontinento likimą. Ar šiandien Europa jau kitokia? Jei taip, tai kodėl Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos kuluaruose kalbėdamasis su Amerikos žurnalistais apie Europoje kylančius kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų judėjimus bei galimus jų ryšius su Kremliumi įspėjo: „„Molotovas jau egzistuoja ir jis laukia savo Ribbentropo“.
Apie 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą Molotovo-Ribbentropo aktą – luksas.blog archyvo rašinys
J. Stalinas, mėgindamas išvengti karo su Vokietija arba bent atitolinti jo pradžią, visais įmanomais būdais stengėsi įtikti A.Hitleriui. Tokio pataikavimo rezultatu tapo 1941-ųjų sausį pasirašyta precedento neturinti SSRS ir Vokietijos prekybos sutartis. Ja sovietai įsipareigojo patiekti Reichui pustrečio milijono tonų grūdų, milijoną tonų naftos, milžiniškus kiekius kaučiuko, metalo rūdos ir geležies laužo. Taip buvo maitinama A.Hitlerio karo mašina, kuri ne tik triuškino Vakarų Europos demokratijas, bet netrukus užgriuvo ir pačią Sovietų Sąjungą.
Pats Kremliaus tironas, regis, pralaimėjimą pripažino. Neatsitiktinai jam gyvam esant gegužės 9-oji Sovietų Sąjungoje nebuvo švenčiama kaip Pergalės diena. J.Stalinas nesijautė laimėjęs todėl, kad jam taip ir nepavyko pasiekti savo svarbiausio tikslo – sukurti komunistinę Europą. O 1939-aisiais pasirašytas Molotovo-Ribbentropo paktas kaip tik ir buvo pirmas Maskvos žingsnis tokio tikslo link.