Juozas Tūbelis – Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, Lietuvos banko vadovas, politikos ir visuomenės veikėjas.
Gimė 1882 m. balandžio 9 d. Rokiškio apskrities Panemunėlio valsčiaus, Ilgalaukių kaime.
1904–1908 m. studijavo Rygos politechnikos instituto Agronomijos fakultete.
1915 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Demobilizuotas 1917 m.
1918 m. grįžo į Lietuvą.
1918 m. lapkričio 11 d. paskirtas Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras.
1919 m. balandžio 12 d. – 1920 m. birželio 19 d. keliuose ministrų kabinėtuose buvo Ministrų kabinetuose buvo švietimo ministras, kartu Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos valdytojas.
Mirė 1939 m. rugsėjo 30 d. Kaune.
J. Tūbeliui skirtas luksas.blog archyvo rašinys:
J. Tūbelio ekonominė ir finansų politika buvo itin konservatyvi – kuo mažiau išlaidauti, kuo mažiau importuoti ir kuo mažiau skolintis. Tokia pozicija tiek tuomet, tiek ir dabar susilaukdavo nemažai kritikos: esą agronomo profesiją turėjęs kabineto vadovas žiūrėjęs į valstybę taip, tarsi tai būtų valstiečio ūkis ir užmiršdavęs, jog šį ūkį reikia ne tik išlaikyti, bet ir ginti. Galbūt todėl J. Tūbelis atkakliai priešinosi 175 mln. Lt kainavusiam kariuomenės apginklavimo planui, su kuriuo jis buvo priverstas sutikti tik pablogėjus Lietuvos santykiams su Vokietija.
„Kito tokio draugo, koks Juozas man buvo, aš neturiu. Jis man ne tik draugas, bet ir artimiausias asmuo valstybės darbe ir mano gyvenime“ – šie A. Smetonos žodžiai, kuriuos valstybės vadovas ištars 1939-ųjų rugsėjį per J. Tūbelio laidotuves, ko gera, geriausiai apibūdina dviejų valdžios vyrų santykius. Išį tiesų, A. Smetona savo draugu ir svainiu ne pasitikėjo besąlygiškai – nepasitaręs su J. Tūbeliu, jis nepriimdavo jokių svarbesnių sprendimų.
