Girėnas, Stasys (1893 10 04  –1933 07  17) 

Stasys Girėnas (iki 1931 m. Stanislovas Girskis) –  Lietuvos ir JAV aviatorius, kartu su Steponu Dariumi lėktuvu „Lituanica“ perskridęs Atlantą.

Gimė 1893 m. spalio 4 d.  Kaltinėnų valsčiaus Vytogalos kaime.

1910 m. su broliu Petru išvyko į JAV

1917 m. spalį įsidarbino mechaniku lakūnų mokyklos eskadrilėje Teksaso valstijoje.

1921 m. sugrįžo į Čikagą, dirbo vairuotoju, įsteigė taksi bendrovę. Tuo  pat metu lankė oreivystės mokyklą.

1927 m. susipažino su Steponu Dariumi

1931 m. gavo transporto klasės piloto licenciją.

1932 m. su Steponu Dariumi nusipirko šešiavietį lėktuvą „Bellanca“ ir parengė jį skrydžiui per Šiaurės Atlantą.

1933 m. liepos 15 d. lėktuvu „Lituanika“ iš Niujorko išskrido į Kauną.

1933 m. liepos 17 , perskridęs Atlanto vandenyną žuvo prie Soldino.

Išsamiau apie S. Darių – luksas.blog archyvo rašinyje:

Svajonės sparnų pakylėtas

Du var­dai – Ste­po­nas Da­rius ir Sta­sys Gi­rė­nas – mū­sų kal­bo­je ir są­mo­nė­je se­niai ta­po ne­ats­ki­ria­ma vi­su­ma. Taip jau nu­ti­ko, kad S.Gi­rė­no pa­var­dė at­si­dū­rė an­tro­je vie­to­je. Tai lė­mė abė­cė­lė, gra­žus dvie­jų sąs­kam­bis, pa­ga­liau ir tai, kad S.Da­rius bu­vo ti­kra­sis skry­džio per At­lan­tą su­ma­ny­to­jas, jo sie­la. Tuo me­tu S.Gi­rė­nui te­ko kuk­les­nis an­tro­jo “Li­tua­ni­cos“ pi­lo­to vaid­muo. Ta­čiau be lė­tes­nio, at­sar­ges­nio, bet vers­li­nin­ko ir me­cha­ni­ko gys­le­lę tu­rin­čio S.Gi­rė­no le­gen­di­nis skry­dis ga­lė­jo ir ne­įvyk­ti.

1933 me­tų lie­pos 15-osios ry­tą ne­žmo­niš­kai per­krau­tą “Li­tua­ni­cą“ nuo Niu­jor­ko ae­rod­ro­mo be­to­no pa­kė­lė S. Darius. Jei ne jo meis­triš­ku­mas, lėk­tu­vas, nu­sly­dęs nuo pa­ki­li­mo ta­ko, ga­lė­jo virs­ti ug­nies fa­ke­lu. Kas lai­kė or­lai­vio štur­va­lą tą tra­giš­ką nak­tį, prieš jam at­si­tren­kiant į Sol­di­no pu­šis, ir šian­dien nė­ra vi­siš­kai aiš­ku. Ta­čiau, spren­džiant iš žu­vu­sių pi­lo­tų kū­nų pa­dė­ties ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­dą, kad tuo me­tu lėk­tu­vą pi­lo­ta­vo S.Gi­rė­nas, tu­rin­tis ma­žes­nę pa­tir­tį skris­ti ak­li­no­je tam­so­je, vien pa­gal prie­tai­sus. Ta­čiau var­gu ar ši ap­lin­ky­bė ga­lė­jo tap­ti ka­tas­tro­fos prie­žas­ti­mi. Tai grei­čiau liu­di­ja apie vi­siš­ką S.Da­riaus pa­si­ti­kė­ji­mą an­truo­ju “Li­tua­ni­cos“ pi­lo­tu. Jei to­kiuo­se žyg­dar­biuo­se aps­kri­tai bū­na “an­trie­ji“.