Noreika, Jonas (1910 10 08  – 1947 02 26)

P-MA43_SAM

Jonas Noreika – Generolas Vėtra  – Lietuvos karininkas, antinacinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis.

Gimė 1910 m. spalio 8 d.Pakruojo valsčiaus  Šukionių kaime

1929 m.  įstojo į Kauno karo mokyklą, ją baigęs paskirtas į 7-ąjį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio pėstininkų pulką.

1933 m. pradėjo teisės studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete.

1935 m., nenutraukdamas mokslo, grįžo į karo tarnybą.

1938 m. paskirtas  Lietuvos kariuomenės teismo sekretoriaus padėjėju.

1940 m. spalio 28 d.sovietinių okupantų nurodymu paleistas į atsargą.

1941 m.  dalyvavo Birželio sukilime birželio mėn. sukilime. Vadovavo Lietuvių aktyvistų fronto veiklai Žemaitijoje.

1941 m. rugpjūčio 3 d. Laikinosios vyriausybės paskirtas  Šiaulių apskrities viršininku.

1942 m. jis įsitraukė į antinacinę veiklą, vadovavo rezistencinei pogrindžio kovai Žemaitijoje.

1943 m. vasario 23 d. Gestapo suimtas ir išsiųstas į Štuthofo koncentracijos stovyklą.

1945 m. sausio 25 d. su kitais Štuthofo kaliniais evakuotas, pateko į sovietų okupacinę zoną, paimtas eiliniu į Raudonosios Armijos  į sovietų rezervinį dalinį.

1945 m. lapkričio mėn. atvyko į Vilnių, įsidarbino juriskonsultu Mokslų akademijoje, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu.

1946 m. pradžioje kartu su , Ona Lukauskaite-Poškiene, Stasiu Gorodeckiu, Zigmu Šerkšnu-Laukaičiu įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą (LTT), kuri ruošėsi būsimam sukilimui

1946 m. kovo 16 d. suimtas

1946 m. lapkričio 22 d. sovietinio karinio tribunolo nuteistas mirties bausme.

1947 m. vasario 26 d. sušaudytas Vilniuje. Kūnas užkastas Tuskulėnų parke.

 

Išsamiau apie J. Noreiką – Generolą Vėtrą luksas.blog archyvo rašinyje:

Pasirinkęs vėtrą

Vienas iš tokių beatodairiškai pasiryžusių grįžti numirti į okupuotą tėvynę buvo J. Noreika. Tuomet, kai daugelis iš koncentracijos stovyklos išvaduotų tėvynainių traukėsi į Vakarus, Lietuvos kariuomenės karininkas vienam savo draugui sakė: Visi nepasitrauks. Didesnė dalis liks, kentės ir kovos Kodėl mes turėtume bėgti? Ne, mes turime būti kartu su jais. Kartu kentėt, kovot, ir jei reikės, mirt“.  Sprendimo grįžti į Lietuvą nekeičia ir gauta žinia, kad J. Noreikos žmona ir dukrelė pabėgo nuo artėjančių sovietų ir sėkmingai pasiekė Vakarus.

Apie pastarojo meto išpuolius prieš J. Noreiką – luksas.blog komentare

Išpuolis prieš Generolą Vėtrą: čekistinio žanro klasika

Su Holokaustu siejamos antilietuviškos KGB akcijos, reikia pripažinti, sukėlė tam tikrų įtampų tarp dviejų bendruomenių. Ne tik JAV, bet ir Brazilijos ir Kanados žydų spauda ėmėsi kaltinti lietuvius jų tautiečių žudynėmis, tuo tarpu kai kurie lietuviai išeiviai rodė pirštu į žydus, sakydami, kad šie bendradarbiavo su sovietiniais okupantais, trėmė lietuvius ir grobė jų turtą. Vis dėlto plataus masto lietuvių ir žydų konfrontacijos užjūryje pavyko išvengti: VLIK-o posėdžiuose ir kituose išeivių susibūrimuose nutarta „apmalšinti savo aistras […] ir nesileisti vedžiojamiems KGB agentų už nosies“.

O kas šiandien mėgina vedžioti už nosies mus su jumis? Sprendžiant iš braižo, tai vis dar daro ta pati ranka. Tie, kuriems norisi ne tik mesti juodą šešėlį ant mūsų didvyrių atminimo, bet ir priversti mus suabejoti pačia Laisve.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s