1920 m. spalio 9 d. “sukilusio“ Lenkijos generolo Liucijano Želigovskio daliniai, apeidami prieš dvi dienas Suvalkų sutartimi nustatytą demarkacijos liniją, užėmė Lietuvai priskirtą Vilnių ir Vilniaus kraštą.
Išsamiau apie L. Želigovskio avantiūrą –
Užimti Vilnių, pasinaudojant neva sukilusiais ir todėl vyriausiosios karinės vadovybės nebekontroliuojamais daliniais. Beje, toks scenarijus buvo svarstomas dar nepasibaigus Suvalkų deryboms. Rugsėjo viduryje Lenkijos vadovas Juzefas Pilsudskis jau buvo nesėkmingai kalbėjęsis ne su vienu aukštu karininku, tačiau nė vienas iš jų nesutiko dalyvauti nešvariame žaidime. Tuomet J. Pilsudskis išsikvietė iš Vilniaus krašto kilusį generolą L. Želigovskį. Iš pradžių generolas pasiūlymo apskritai nesuprato: prieš ką reikia sukilti, jei su lietuviais iš esmės jau susitarta, o ir „sukilti“ be valstybės vadovo įsakymo jis nesiimsiąs. Tuomet J. Pilsudskis pareiškė įsakąs generolui žygiuoti į Vilnių. „Klausau!“, – išsitempė J. Želigovskis ir pasišalino.
