Liepos 21-oji: politinio farso pabaiga

1940 metų liepa buvo ne mažiau dramatiška, nei birželis. Jei pirmasis vasaros mėnuo pareikalavo iš nepriklausomos Lietuvos politikų sunkių sprendimų, nė vienas iš kurių negalėjo būti visiškai teisingas, jei po okupacinės kariuomenės tankų vikšrais kažkaip išgyveno viltis išsaugoti nepriklausomybę, tai iki liepos pabaigos visiems tapo aišku, jog du dešimtmečius puoselėta ir kurta Lietuvos valstybė galutinai … Skaityti toliau Liepos 21-oji: politinio farso pabaiga

Reklama

Pasirinkęs audras

  1946-ųjų lie­pos 1 die­ną Vil­niu­je su­šau­dy­tas bu­vęs Lie­tu­vos ka­ro avia­ci­jos ka­pi­to­nas Ig­nas Vy­lius. Pri­si­min­ki­me šio pri­mirš­to pa­trio­to ir ko­vo­to­jo gy­ve­ni­mo ke­lią. Ig­ną Vy­lių, ma­tyt, ga­li­ma va­din­ti ko­vo­to­ju iš pri­gim­ties. Dar mo­ky­da­ma­sis Tel­šių gim­na­zi­jo­je jis įsto­jo į šau­lių or­ga­ni­za­ci­ją. 1923-ių­jų sau­sį ka­ro moks­lų ne­ra­ga­vęs de­vy­nio­lik­me­tis sa­va­no­ris da­ly­va­vo Klai­pė­dos su­ki­li­me. Ma­tyt, bū­tent tuo­met sa­vo gy­ve­ni­mą vai­ki­nas … Skaityti toliau Pasirinkęs audras

Savaitės iki katastrofos

Su kiekviena diena tirštėjant mūsų juodojo 1940-ųjų birželio prisiminimų šešėliui – kaipgi neprisiminsi ir kaipgi neatkreipsi  akių į tai, kas vyko tuomet ir kas vis dar tebevyksta užspendusioje save į kampą blogio imperijoje. Nieko naujo po saule:  juk 1940-aisiais panašiu  „informaciniu parengimu“ ir jį lydėjusiomis provokacijomis prasidėjo paskutinis mūsų laisvės pavasaris. Rusijoje jau seniai nenutyla … Skaityti toliau Savaitės iki katastrofos

Laisvės kovos už spygliuotų vielų

Kiek anksčiau prisiminę pirmomis 1953-ųjų birželio dienomis prasidėjusį Norilsko politinių kalinių streiką, tapusį visos sovietinės Gulago sistemos pabaigos pradžia, pakalbėkime ir apie kitą visuotinio politinių kalinių pasipriešinimo atvejį. Šis streikas vyko už tūkstančio kilometrų nuo Norilsko esančioje Vorkutoje. Šie įvykiai įžiebė naują pasipriešinimo ugnį, liepsnojusią iki pat 1956-ųjų. Po tais metais įvykusio garsiojo SSKP XX … Skaityti toliau Laisvės kovos už spygliuotų vielų

Jonas Žemaitis išdavysčių grandinėje

Apžvelgę Jono Žemaičio gyvenimą ir jo pogrindžio kovos kelią nuo rinktinės vado iki Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko atidžiau pažvelkime į jo suėmimo aplinkybes ir pirmuosius nelaisvės mėnesius bei pamėginkime atsakyti į kai kuriuos klausimus. Kodėl partizanų generolui sučiupti buvo mestos tokios milžiniškos pajėgos ir dar tuo metu, kai J. Žemaitis sunkiai … Skaityti toliau Jonas Žemaitis išdavysčių grandinėje

Ketvirtojo prezidento dalia

1953 metų gegužės 30-ąją Jurbarko rajone esančiame Šimkaičių miške buvo suimtas ketvirtuoju faktiniu Lietuvos prezidentu vadinamas ginkluoto pasipriešinimo vadas Jonas Žemaitis-Vytautas. Ši data ženklina ne vien eilinę pokario partizanų tragediją: ji laikoma viso ginkluoto lietuvių pasipriešinimo sovietiniams okupantams pabaiga. 1953 metų gegužės 30-ąją apyaušriu Šimkaičių mišku sėlino grupė iki dantų ginkluotų čekistų. Šiek tiek priešakyje, … Skaityti toliau Ketvirtojo prezidento dalia

1940-ųjų inteligentai: naivuoliai ar išdavikai?

„1940 me­tų lie­pos 21 die­ną 15 val. 30 mi­nu­čių nu­si­lei­do plie­ni­nė už­dan­ga, ku­ri at­sky­rė bu­vu­sią plu­to­kra­ti­nę, iš­nau­do­to­jų Lie­tu­vą nuo nau­jos, dar­bo žmo­nių Lie­tu­vos.“ Štai taip 1940 me­tų lie­pos 23 die­nos „Prav­do­je“ džiū­ga­vo ra­šy­to­jas Jo­nas Šim­kus. Šiuo ra­ši­niu ko­mu­nis­tuo­jan­tis li­te­ra­tas at­si­lie­pė į pra­gaiš­tin­gą so­vie­ti­nių oku­pan­tų su­for­muo­to Liau­dies sei­mo nu­ta­ri­mą lik­vi­duo­ti Lie­tu­vos vals­ty­bę ir pri­jung­ti ją prie … Skaityti toliau 1940-ųjų inteligentai: naivuoliai ar išdavikai?