Moterys „vyrų žaidimuose“

1926 metų birželio 7 dieną Trečiasis Lietuvos Respublikos Seimas rinkosi į ketvirtąjį posėdį. Svarbiausias šios dienos darbas buvo išrinkti trečiąjį šalies prezidentą. Iš to, kad nė viena partija šiuose Seimo rinkimuose neturėjo absoliučios daugumos, o daugiausiai balsų surinko nebe krikščioniškos partijos o kairiųjų pažiūrų valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai, su kuriais eiti į koaliciją dešiniosios partijos … Skaityti toliau Moterys „vyrų žaidimuose“

“Ivanovo – 12“ žlugimas

Šiandien prisiminsime vieną ryškiausių Lietuvos kontržvalgybos pergalių prieš Kremliaus agentūrą - Konstantino Kleščinskio bylą. Vėlų 1927 metų gegužės 19-osios vakarą į ramios Aukštaičių gatvės 20-ąjį namą Kauno Žaliakalnyje įsiveržė grupė kontržvalgybos pareigūnų. Kambaryje jie užklupo du sutrikusius vyrus. Vienas iš jų mėgino stverti nuo stalo pluoštą primargintų mokyklinio sąsiuvinio lapų, tačiau pareigūnai pasirodė vikresni - … Skaityti toliau “Ivanovo – 12“ žlugimas

In memoriam dienraščiui “Lietuvos žinios“

Šiandien tyliai mirė (o tiksliau - buvo tyliai nužudytas) seniausias lietuviškas dienraštis "Lietuvos žinios", kuriam birželio 19-ąją būtų sukakę 110 metų. Tais tolimais 1909 metais, pristatydamas pirmąjį dienraščio numerį, jo leidėjas Jonas Vileišis rašė: "Leidžiame tą laikraštį ne savo naudai, bet tik norėdami pramušti taką dienraščiui, be kurio jokia gerbianti save tauta negali apsieiti“. Šiandien, … Skaityti toliau In memoriam dienraščiui “Lietuvos žinios“

Lietuvos konsulatas Vilniuje: aštuonios vilties dienos

  1939 metų rugsėjį lenkų okupuotame Vilniuje įsteigtas Lietuvos generalinis konsulatas tapo tiltu į laisvę ir gyvenimą ne mažiau nei tūkstančiui Lenkijos karo pabėgėlių.   Aras Lukšas   1939 rugsėjo 11 diena, pirmadienis. Vilniuje, dabartiniame Gedimino prospekte prie „Georgo“ viešbučio nuo pat ankstyvo ryto  - per pusę kvartalo nutįsusi žmonių eilė. Aukšti Lenkijos valdininkai, politinių … Skaityti toliau Lietuvos konsulatas Vilniuje: aštuonios vilties dienos

Sovietinė psichiatrija: KGB tarnaitė baltu chalatu

Tęsdami pasakojimą apie valdžios represijas prieš sovietinio režimo oponentus, prisiminkime dar vieną KGB naudotą įrankį – baudžiamąją psichiatriją, kurios aukomis tapo ne vien disidentai. Skambutis į duris. Dažniausiai – po vidurnakčio, kai visi namuose jau įmigę. Ant slenksčio – pora žmonių baltais chalatais, ir mažiausiai du kampuoti vyrukai pilkais kostiumais. „Renkitės, važiuosime“, - ištaria vienas … Skaityti toliau Sovietinė psichiatrija: KGB tarnaitė baltu chalatu

Gustaitis, Antanas (1898 03 26 – 1941 10 16)

  Antanas Gustaitis - Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius,  lėktuvų ANBO kūrėjas. Gimė 1898 m. kovo 26 d. Marijampolės apskrities Sasnavos valsčiaus Obelinės kaime. 1916 m. įstojo į Petrapilio Imperatoriaus Aleksandro I susisiekimo kelių inžinerijos institutą. Tačiau po metų buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Po bolševikų perversmo grįžo į Lietuvą. 1919 m. kovo 15 d. įstojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę ir buvo pasiųstas  į Karo aviacijos mokyklą. 1919 m. gruodžio mėn. baigusiam mokyklą A. Gustaičiui  … Skaityti toliau Gustaitis, Antanas (1898 03 26 – 1941 10 16)

Vileišis, Antanas (1856 10 21  – 1919 04 09)

Antanas Vileišis  - gydytojas ir visuomenės veikėjas žymių Lietuvos visuomenės veikėjų Petro ir Jono Vileišių – brolis. Gimė 1856 m. spalio 21 d. Pasvalio valsčiaus  Medinių kaime. 1892 m. baigė studijas Maskvos Imperatoriškojo universiteto Medicinos fakultete. Baigęs mokslus, dirbo gydytoju Pasvalyje, Rozalime, Joniškėlyje. 1898 m. apsigyveno Vilniuje, kur vertėsi gydytojo praktika. 1898–1904 m. priklausė slaptai Dvylikos Vilniaus apaštalų draugijai. 1905–1911 … Skaityti toliau Vileišis, Antanas (1856 10 21  – 1919 04 09)

Spalio 16-liktoji. Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena

2006 metais spalio 16-oji Seimo nutarimu paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena. 1944–1949 metais pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje – Karaliaučiaus srityje Raudonoji armija žvėriškai nužudė per 300 tūkst. civilių gyventojų, o ir likę 100 tūkst. gyvųjų buvo iškeldinti iš gimtųjų vietų. Išsamiau apie šį šiurpų sovietų nusikaltimą - luksas.blog archyvo rašinyje Mažoji Lietuva: kruvinas „išvaduotojų“ pėdsakas