Kategorija: Istorija

Laisvės kovos už spygliuotų vielų

Kiek anksčiau prisiminę pirmomis 1953-ųjų birželio dienomis prasidėjusį Norilsko politinių kalinių streiką, tapusį visos sovietinės Gulago sistemos pabaigos pradžia, pakalbėkime ir apie kitą visuotinio politinių kalinių pasipriešinimo atvejį. Šis streikas vyko už tūkstančio kilometrų nuo Norilsko esančioje Vorkutoje. Šie įvykiai įžiebė naują pasipriešinimo ugnį, liepsnojusią iki pat 1956-ųjų. Po tais metais įvykusio garsiojo SSKP XX … Skaityti toliau Laisvės kovos už spygliuotų vielų →

Reklama

Jonas Žemaitis išdavysčių grandinėje

Apžvelgę Jono Žemaičio gyvenimą ir jo pogrindžio kovos kelią nuo rinktinės vado iki Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko atidžiau pažvelkime į jo suėmimo aplinkybes ir pirmuosius nelaisvės mėnesius bei pamėginkime atsakyti į kai kuriuos klausimus. Kodėl partizanų generolui sučiupti buvo mestos tokios milžiniškos pajėgos ir dar tuo metu, kai J. Žemaitis sunkiai … Skaityti toliau Jonas Žemaitis išdavysčių grandinėje →

Ketvirtojo prezidento dalia

1953 metų gegužės 30-ąją Jurbarko rajone esančiame Šimkaičių miške buvo suimtas ketvirtuoju faktiniu Lietuvos prezidentu vadinamas ginkluoto pasipriešinimo vadas Jonas Žemaitis-Vytautas. Ši data ženklina ne vien eilinę pokario partizanų tragediją: ji laikoma viso ginkluoto lietuvių pasipriešinimo sovietiniams okupantams pabaiga. 1953 metų gegužės 30-ąją apyaušriu Šimkaičių mišku sėlino grupė iki dantų ginkluotų čekistų. Šiek tiek priešakyje, … Skaityti toliau Ketvirtojo prezidento dalia →

1940-ųjų inteligentai: naivuoliai ar išdavikai?

„1940 me­tų lie­pos 21 die­ną 15 val. 30 mi­nu­čių nu­si­lei­do plie­ni­nė už­dan­ga, ku­ri at­sky­rė bu­vu­sią plu­to­kra­ti­nę, iš­nau­do­to­jų Lie­tu­vą nuo nau­jos, dar­bo žmo­nių Lie­tu­vos.“ Štai taip 1940 me­tų lie­pos 23 die­nos „Prav­do­je“ džiū­ga­vo ra­šy­to­jas Jo­nas Šim­kus. Šiuo ra­ši­niu ko­mu­nis­tuo­jan­tis li­te­ra­tas at­si­lie­pė į pra­gaiš­tin­gą so­vie­ti­nių oku­pan­tų su­for­muo­to Liau­dies sei­mo nu­ta­ri­mą lik­vi­duo­ti Lie­tu­vos vals­ty­bę ir pri­jung­ti ją prie … Skaityti toliau 1940-ųjų inteligentai: naivuoliai ar išdavikai? →

Gegužės 22 d. Masinių trėmimų operacija “Vesna“

„Gegužės 22 dieną, apie 4 valandą ryto išgirdau beldžiantis į duris. Kaimynas Jonas Vaiginas prašė, kad atidaryčiau duris – jis turįs man kažką svarbaus pranešti. Pravėriau duris ir apstulbau iš išgąsčio. Už jo nugaros stovėjo visas būrys ginkluotų kareivių, koks trisdešimt. Kieme – paruoštas kulkosvydis. Būrio karininkas, pastūmęs mane į šalį, įsiveržė vidun ir pareikalavo … Skaityti toliau Gegužės 22 d. Masinių trėmimų operacija “Vesna“ →

Lietuviško kaimo sutemos

1947 metų gegužės 21 dieną Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro komitetas priėmė slaptą nutarimą, kurio pasekmes jaučiame iki šiol. Praėjus trejiems metams po karo, okupantai ėmėsi griauti dešimtmečiais nusistovėjusį lietuvių gyvenimo būdą bei šalies ekonominę sanklodą ir suvaryti kaimą į sovietų pavyzdžiu sukurtus kolūkius. Kad šis planas būtų įgyvendintas, Kremliui ir jo statytiniams teko griebtis … Skaityti toliau Lietuviško kaimo sutemos →

Moterys „vyrų žaidimuose“

1926 metų birželio 7 dieną Trečiasis Lietuvos Respublikos Seimas rinkosi į ketvirtąjį posėdį. Svarbiausias šios dienos darbas buvo išrinkti trečiąjį šalies prezidentą. Iš to, kad nė viena partija šiuose Seimo rinkimuose neturėjo absoliučios daugumos, o daugiausiai balsų surinko nebe krikščioniškos partijos o kairiųjų pažiūrų valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai, su kuriais eiti į koaliciją dešiniosios partijos … Skaityti toliau Moterys „vyrų žaidimuose“ →